Krosnis mūsų namuose

Lapkričio mėn. aš pagaliau pabaigiau ir pradėjau kūrenti krosnį mūsų namuose. Nauja krosnis šildo kelias patalpas, kurių bendras plotas apie 50 kv. m, tai yra svetainę, miegamąjį, prieškambarį ir du san. mazgus. Tik vaikų kambarį šildo metalinė krosnelė. Naujos krosnies įrangą sudaro duonkepė, šildomas suolas ir karšto vandens gyvatukas. Apdaila – plytos ir balto molio tinkas su šiaudukais.

 

Šilumą akumuliuojančios krosnies su duonkepe naudojimo instrukcija

Jeigu krosnis nauja, ką tik pastatyta, prieš naudojimą ji išdžiovinama. Tam tikslui ji kūrenama du kartus per parą nedideliu malkų kiekiu. Džiūvimo metu malkų įkrovos dydis turi sudaryti apie 25 % nuo įprasto dydžio. Kai įkrova sudega, sklendės ir durelės paliekamos atviros iki kito kūrenimo. Krosnies džiūvimo trukmė apie 2 savaites.

Krosnis turi būti kūrenama sausomis malkomis. Sausos malkos gaunamos, kai jos sandėliuojamos po stogu gerai ventiliuojamoje vietoje 2 metus. Jei malkos drėgnos, padidėja jų sąnaudos, krosnis prastai šyla ir greitai užsiteršia suodžiais.

Malkų degimo intensyvumas reguliuojamas didinant arba mažinant oro kiekį pelenų valymo durelėmis (1 pav. apačioje). Degimas turi būti pakankamai intensyvus, šiuo atveju lieka mažiau nesudegusių medžiagų, susidaro mažiau suodžių, krosnis gerai šyla, veikia ekonomiškai (sunaudojama mažiau malkų). Liepsnos spalva turi būti geltona, saulės spalvos. Jei liepsna oranžinė, reiškia mažai oro, degimas prastas. Jei liepsna balta ir krosnis ūžia, reiškia per stipri trauka, krosnis gali perkaisti ir daug šilumos išeina pro kaminą. Dedant malkas į pakurą, jos neturi liesti stiklinių durelių, reikia palikti bent 10 cm tarpą nuo stiklo. Kai malkos dega, pakuros durelės turi būti uždaros.

Kūrenimo trukmė negali viršyti 1,5 – 2 val., kitaip krosnis gali perkaisti. Kai malkos sudega, uždaromos peleninės durelės ir kamino (pagrindinė) sklendė, kad krosnis kuo ilgiau laikytų šilumą. LABAI SVARBU sklendę visiškai uždaryti tik tada, kai anglys visiškai sudega, kitaip gali susidaryti pavojingos smalkės. Paprastai krosnis kūrenama vieną kartą per parą ir tik esant labai šaltiems orams – du kartus.

 

1 pav. Krosnis su duonkepe

Mūsų statomos krosnys paprastai turi duonkepe (1 pav. viršuje), kurios vidus padarytas iš specialių šamotinių plytų ir plokščių. Maisto ruošimas joje skiriasi nuo ruošimo orkaitėje, pagamintoje iš ketaus (2 pav.), nes kepti duonkepėje reikia pradėti ne tada, kai vyksta intensyvus malkų degimas, o po to kai malkos sudega. Degant malkoms pakuroje, dūmai juda pro duonkepę, krosnis įšyla. Po kūrenimo temperatūra duonkepėje po truputi pradeda mažėti, tuomet joje galima ruošti maistą. Temperatūrą galima stebėti termometru. Duonkepės termometras gali būti sumontuotas krosnies šoninėje sienelėje arba duonkepės durelėse. Oro padavimo plyšiai pakuros ir duonkepės durelėse paprastai nenaudojami ir visą laiką lieka uždari. Oro padavimas reguliuojamas tik peleninės durelėmis.

Karšto vandens gyvatukas (jeigu jis yra) šildo vandenį boileryje. Krosnis gali būti kūrenama ir tuo atveju, kai gyvatukas yra nepajungtas, t. y. nepripildytas vandens.

2 pav. Orkaitė iš ketaus

Mūsų krosnys turi bent dvi valdymo sklendes (3 pav.): pagrindinę 1 ir tiesioginę 3

3 pav. Krosnis su virykle

1. Pagrindinė sklendė. Uždaro kaminą. Kūrenant krosnį, pilnai atidaroma. Kai degimas visiškai pasibaigia, pilnai uždaroma, kad krosnis kuo ilgiau laikytų šilumą.
2. Gartraukio sklendė (papildoma).
3. Tiesioginė sklendė. Atidaroma užkuriant šildymo krosnį. Tuomet dūmai juda iš pakuros tiesiai į kaminą. Kai malkos įsidega ir kaminas įšyla (apytiksliai po 10 min.), uždaroma. Tada dūmai juda per krosnį ir šildo ją.

Gerai pastatyta ir tvarkingai eksploatuojama krosnis gali nereikalauti priežiūros kelis metus. Tačiau, periodiškai krosnį reikia valyti nuo suodžių. Tam tikslui ji turi valymo dureles. Bent kartą per metus reikia tikrinti ir, esant reikalui, valyti krosnies vidų.  Ypatingą dėmesį reikia skirti dūmtraukiui. Pagal gaisro saugos reikalavimus dūmtraukis turi būti valomas kartą per 3 mėnesius. Patariu daryti tai bent kartą per metus. Karšto vandens gyvatukas (vėl gi, jeigu jis yra) taip pat gali apsinešti suodžiais. Pasibaigus šildymo sezonui arba prieš jo pradžią reikia išleisti vandenį iš gyvatuko ir kurti krosnį be vandens. Tuomet suodžiai ant gyvatuko sudega.

Primygtinai rekomenduoju laikytis šių taisyklių ir jūsų krosnis ilgai išliks puikios būklės.

Krosnininkas Aleksandr Vika

http://ekomeistras.lt

El. p. aleksandr@ekomeistras.lt

Tel. +370 676 00473