Pristatome dar vieną mūsų krosnį, pastatytą Ukmergės rajone. Krosnies pakuroje įmontuotos dvejos stiklinės durelės, vienos virtuvės pusėje, kitos, didesnės, svetainės pusėje. Be to virtuvės pusėje padarėme duonkepę o svetainėje – šildomą suolą. Krosnies apdaila – baltas krosnių tinkas.
Statome šildymo ir maisto gaminimo krosnis Vilniaus regione ir kitose Lietuvos vietose. Tikslesnė informacija ir užsakymas tel. +370 676 00473, Aleksandr Vika.
Spauskite paveiksliuką norėdami skaityti krosnies aprašymą.
Spalio mėn. pastatėme šildymo ir maisto ruošimo krosnį Prienų rajone. Krosnis su duonkepe, virykle, orkaite, šildomu suolu ir vandens šildymo šilumokaičiu skirta mediniam namui šildyti ir maistui gaminti, be to šildomas suolas gali būti panaudotas profilaktikos ir gydymo tikslais (esant nugaros skausmams ir pan.).
Užsakovai
Vykdytojai
Duonkepes termometras
Vaizdas iš galo. Matomi šilumokaičio pajungimo atvamzdžiai.
Vasarą pastatėme dar vieną krosnį Felikso namuose. Šildymo krosnis su virykle, orkaite ir karšto vandens šildymo gyvatuku skirta virtuvei, koridoriui ir vonios kambariui šildyti, maistui gaminti ir karštam vandeniui ruošti.
Vaizdas iš virtuvės
Vaizdas iš vonios kambario. Matomos gyvatuko prijungimo kiaurymės.
Pereitame sezone aš pabaigiau šiltinti šiaudų ryšuliais mūsų namo stogą. Šiame sezone pasistūmėjau dar toliau link rekonstrukcijos pabaigos. Susukau karkasą pagal perimetrą.
Organizavau seminarą, per kurį užpildėme karkasą šiaudų ryšuliais.
Ko nespėjome per seminarą, pabaigiau pats. Namai įgijo kailinius.
Nutinkavau sienas pirmuoju molinio tinko sluoksniu.
Kai kur užtepiau ir antrą sluoksnį (nuotraukoje iš kairės nuo lango). Tam tikslui prie karkaso statramsčių pritvirtinau tašelius ir pagal juos išlyginau tinką.
Po to tašelius nuėmiau, likusius griovelius užpildžiau tinku, ir ant viršaus priklijavau drobės juostas, išmirkytas molio tirpale.
Kampuose ir angokraščiuose pritvirtinau nendrių demblius.
Kitame sezone liko pabaigti tinkuoti paskutiniu vandeniui atspariu sluoksniu, įstatyti langus-duris (juos padarysiu žiemą), pastatyti krosnis, pabaigti vidaus apdailą… Ne daug, ne mažai 🙂
Lapkričio mėnesį pastatėme krosnį Ignalinos rajone. Krosnis skirta rastiniam namui šildyti, maistui gaminti ir karštam vandeniui ruošti. Ji turi dvi pakuras, duonos kepimo kamerą, viryklę, orkaitę, šiltą kamerą jogurtui ruošti ir karšto vandens gyvatuką. Krosnis kaista nuo bet kurios pakuros arba nuo abieju kartu. Krosniai panaudota apie 900 paprastų ir 300 ugniai atsparių plytų, visos naudotos. Krosnies liejiniai daugiausia suomiški, nauji.
Krosnies projektas (spauskite paveiksliuką didesniam vaizdui)
Rugsėjo mėnesį mes pabaigėme statyti brolio krosnį. Krosnis, kaip ir visos anksčiau mūsų statytos, yra Vilniaus rajone. Ji šildys rąstinį namelį, o duonkepėje, orkaitėje ir ant viryklės bus gaminamas maistas. Krosnis turi dvi pakuras: vieną didelę su stiklinėmis durelėmis; kitą, kitoje krosnies pusėje, mažesnę, kaitinančią viryklę ir orkaitę. Krosnis šyla nuo bet kurios pakuros arba nuo abiejų kartu. Krosniai mes panaudojome naujas plytas – raudonas bei likusias po pertvaros ardymo – geltonas. Pakuros, aišku, iš karščiui atsparių plytų. Ketaus krosnies prietaisai, išskyrus stiklines dureles, paimti nuo senos krosnies.
Vaizdas iš pagrindinės pakuros pusės
Bandomasis užkūrimas
Vaizdas iš viryklės pusės. Viršuje matomos duonkepės durelės.
Rugpjūčio 23 ir 24 d. d. mūsų namuose Vilniaus rajone vyko praktinis seminaras “Karkasinių šiaudinių sienų statyba ir mūrinių sienų šiltinimas šiaudų ryšuliais“. Jo metu mes kartu su seminaro dalyviais toliau pildėme šiaudų ryšuliais rekonstruojamo namo karkasą. Karkasas buvo padarytas iš anksto, dalis jo pritvirtinta prie mūrinių namo sienų, o kita dalis sudaro priestatą. Karkaso pildymo technologija analogiška panaudotai ankstesniame seminare, todėl prie jos neapsistosiu, parodysiu tik šio seminaro nuotraukas. Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio.
Tarptautinė komanda: Liutauras, Tonino ir Anna
Karkaso bendras vaizdas
Jura prie darbo
Saniok, Simonas, Laurynas ir Jura
Aš ir Kostia
Molinio tinko pirmas sluoksnis
Pirmas sluoksnis namo viduje
Antras sluoksnis
Statybos aikštelės bendras vaizdas
Pietūs
Poilsis
Po seminaro mums pavyko sudalyvauti ekskursijoje Olego namuosePavilnyje, pastatytame kartu su Petru Devyžiu.
P. S. Seminaro metu liko neužpildyta karkaso viršutinė dalis prie pat stogo, kuris taip pat apšiltintas šiaudų ryšuliais. Šį trukumą aš šalinau savarankiškai. Minėta vieta yra problematiška dėl to, kad stogas trukdo presuoti šiaudus. Todėl aš pritvirtinau lentas tarp gegnių.
Ir į gautą tarpą per jėgą prikišau šiaudų iš paleisto ryšulio.
P.P.S. Išsikišusiems iš karkaso šiaudams pjauti pritaikiau kampinį šlifuoklį su disku nuo diskinio pjūklo. Mano turimo disko vidinis skersmuo yra 30 mm, pereinamojo žiedo 16/30 mm skylę praplėčiau apvalia dilde iki 22 mm. Ventiliacinius plyšius pridengiau sena kojine, kad dulkės nepatektų į korpuso vidų.
Nušveista siena – galima tinkuoti.
Ačiū visiems dalyviams už dalyvavimą ir atskirai Liutaurui už nuotraukas. Iki.
Norėčiau pasidalinti įdomia statybos technologija. Jos pavadinimas rusų kalba ТИСЭ (технология индивидуального строительства и экология), pažodžiui išvertus, reiškia individualių statybų technologija ir ekologija (ISTE). Įvedę santrumpą “ТИСЭ“ paieškoje, galite rasti nemažai informacijos apie šią technologiją, bet mane joje domina tik pamatai. ISTE pamatą sudaro gelžbetoniniai gręžtiniai poliai, turintys apačioje paplatėjimą, ir viršuje sujungti rostverku. Betonas nėra labai ekologiška medžiaga, bet kartais be jo sunku išsiversti. ISTE pamato privalumai, palyginus su juostinais pamatais, yra mažesnės betono ir įrengimo laiko sąnaudos, o palyginus su įprastais gręžtiniais poliais – didesnė laikančioji geba. Todėl ISTE pamatas gali laikyti sunkesnę apkrovą, pavyzdžiui, sunkiojo plaušmolio sienas. Aš jį panaudojau mūrinei terasai.
Polių gręžiniams gręžti naudojamas specialus įrankis – ISTE grąžtas. Jį matomai galima įsigyti internetu arba pasigaminti savarankiškai. Veikia jis taip. Sukant į vieną pusę, grąžtas gręžia, periodiškai jį reikia išimti iš gręžinio ir išberti susikaupusį gruntą. Kai gręžinys pasiekia reikiamo gylio, atleidžiamas specialus peilis apatinėje grąžto dalyje ir grąžtas sukamas į priešingą pusę. Leidžiantis į horizontalią padėtį, peilis po truputį plečia apatinę gręžinio dalį, ir ji pasidaro pusrutulio formos.
Aš gręžimui naudojau du įrankius: vieną – paprastą 20 cm skersmens sodo grąžtą, prailgintą iki 1,5 m privirinto pusės colio skersmens vandentiekio vamzdžio gabalo pagalba; kitą – savadarbį įrankį gręžinio apatinei daliai plėsti.
Antrojo įrankio konstrukciją radau internete. Jis turi laisvai besisukantį apie įrankio ašį indą (padarytą iš šiek tiek mažesnio negu 20 cm skersmens puodo), skirtą gruntui kelti iš gręžinio, ir peilį šone, kuris, spaudžiant rankeną iš viršaus, teleskopinio vamzdžio ir svirties mechanizmo pagalba gali leistis iš vertikalaus į horizontalią padėtį.
Dirbant dviem įrankiais, pirmą paprastu grąžtu gręžiamas gręžinys, o po to jo apatinė dalis plečiama antruoju grąžtu su peiliu šone. Vėliau į gręžinį įstatoma armatūra ir pilamas betonas. Prieš kamieno betonavimą į gręžinį reikia įleisti hidroizoliaciją iš susukto į vamzdį ruberoido lakšto. Tokiu būdu gausime iki 1,5 m gylio polį, turintį 20 cm skersmens kamieną ir 60 cm skersmens paplatėjimą. Polio antžeminei daliai naudojamas atitinkamas klojinys.