Balandžio mėn. Vilniaus rajone vyko krosnies statybos seminaras, kurį vedė Jurijus Logvinenko. Seminaras truko 6 dienas. Pirmą dieną vyko teorijos paskaita, per kurią Jurijus pasakojo apie įvairių krosnių konstrukcijas ir veikimo principą.
Kitą dieną prasidėjo statybos. Bekanalė (be “liuftų“) šildymo krosnis buvo statoma gyvenamajame name ant sustiprinto rūsio perdengimo šalia sienos prie esamo kamino. Nuo sienos paliktas 10 cm tarpas, į kurį įdėtos 4 cm storio mineralinės vatos plokštės su folijos sluoksniu, siekiant sumažinti šilumos nuostolius per sieną. Apatinė kamino dalis praardyta ir naudojama kaip krosnies apatinės kameros dalis.
Pirmiausia plytos dedamos “sausai“, tiksliai nustatoma krosnies padėtis, matmenys ir forma, taip pat pakuros, durelių, kamerų bei kanalų padėtis krosnyje.
Krosnies planas
Paruošiamas skiedinys. Naudojamas perkoštas molis ir sijotas (frakcija iki 3 mm) smėlis. Proporcija priklauso nuo molio riebumo, mūsų atveju buvo apie 1:3. Vandenį geriau naudoti minkštą (lietaus). Maišoma priverstinio veikimo maišykle (sraigtu), gravitacinė (betono) maišyklė tinka tik, jei naudojami molio milteliai.
Pirmosios eilės. Siūlių tarp plytų storis apie 5 mm, norint išlaikyti tokį siūlių storį, naudojame 5 mm skersmens vinį. Įmontuotos pelenų valymo durelės ir pakuros grotelės. Tarp grotelių ir mūro paliekamas apie 1 cm plėtimosi tarpas. Apatinės kameros valymo anga paliekama atvira iki statybos pabaigos, po krosnies vidaus išvalymo nuo skiedinio likučių prieš užkurimą anga uždaroma plyta su skiediniu. Naudojami įrankiai: keturkampė maža mentelė, įvairaus ilgio gulsčiukai, guminis plaktukas, mūrininko plaktukas (su kirtikliu), ruletė, pieštukas.
Raudona rodykle pažymėta pirmoji kamera, žalia rodykle – vertikalus kanalas į antrą kamera.
Montuojamos pakuros durelės. Jos pritvirtinamos prie “dėžutės“ iš karščiui atsparios skardos. Tarp “dėžutės“ ir mūro paklojamas bazaltinis kartonas, karštas metalas turi turėti galimybė laisvai plėstis.

Seminaro dalyviai darbo pradžioje
Karščiui atsparus pakuros mūras iš šamotinių plytų, surištų specialiu karščiui atspariu skiediniu. Tarp šamoto ir išorės mūro paliekamas apie 1 cm plėtimosi tarpelis, į kurį dedamas gofruotas kartonas nuo dėžių. Kartonas apsaugo tarpelį nuo užsiteršimo skiedinio likučiais, eksploatuojant krosnį, jis išdega. Mėlyna rodykle pažymėta apie 3 cm pločio vadinama “sausa siūlė“ .

Montuojama orkaitė, nuo mūro ji taip pat izoliuojama bazaltiniu kartonu. Ties krosnies kampais įtemptos virvės, jos palengviną darbą, kiekvienos plytos padėties nereikia tikrinti gulsčiuku.
Plytų pjovimas
Pakuros perdengimas

Plytų “dekoravimas“

Ant pakuros perdengimo dedama mineralinė vata. Jos paskirtis – kompensuoti nevienodą šamoto ir išorės mūro plėtimąsi.
Ant vatos dedamas skiedinio sluoksnis. Geltona rodykle pažymėtas tiesioginis kanalas su sklende, kuri atidaroma, užkuriant šaltą krosnį.
Lentynėlės mūrijimas
Antroji (viršutinė) kamera. Juoda rodykle pažymėta pagrindinė sklendė, ji uždaroma, kai malkos pilnai sudega.
Darbas ant pastolių
Seminaro dalyviai prieš darbo pabaigą
Antros kameros perdengimas
Bandomasis užkurimas
Galutinai sutvarkyta krosnis. Uždaryta valymo anga. Metaliniu šepečiu nuvalyti skiedinio likučiai. Įmontuotos pakuros ir orkaitės durelės. Medinės grindys apsaugotos skardos lakštu.
Daugiau seminaro nuotraukų