Praktinis šiaudinių sienų statybos seminaras Vasara 2017

Birželio 17 – 18 d. d. mūsų namuose vyko seminarams, kuriame dalyviai turėjo galimybę pasipraktikuoti statant sienas iš presuoti šiaudų  ryšulių: dėjo ryšulius į sienų karkasą, presavo šiaudus sienose, lygino ir tinkavo sienas molio skiediniu.

Praktinis šiaudinių sienų statybos seminaras

Kviečiu į nemokamą dviejų dienų praktinį karkasinių sienų iš presuotų šiaudų ryšulių statybos seminarą. Seminaras vyks Vilniaus rajone 2017 m. birželio 17 ir 18 d. Pirmą dieną išmoksime užpildyti karkasą presuotais šiaudais, antrą – tinkuoti sienas molio skiediniu, norintys galės sudalyvauti ekskursijoje prie šiaudinių namų.

Seminarą vesiu aš, Aleksandr Vika – statybininkas mėgėjas, tinklaraščio ekomeistras.lt autorius. Pas mus anksčiau vykusių seminarų aprašymus galima peržiūrėti čia:

Praktinis seminaras “Karkasinių šiaudinių sienų statyba ir mūrinių sienų šiltinimas šiaudų ryšuliais“, vasara 2014

Jono Kačerausko šiaudinių sienų statybos seminaras

Jono Kačerausko stogo šiltinimo šiaudų ryšuliais seminaras

Galima dalyvauti tik vieną dieną. Renginys draugiškas šeimai. Įmanoma nakvynė seminaro vietoje. Vegetarišką maistą organizuosime bendromis jėgomis. Sveikintinas atvykimas į seminaro vietą viešuoju  ir nuosavu transportu (traukiniu, autobusu, dviračiais, automobiliu), bet ne mažiau dviejų žmonių vienu automobiliu.

Būtina registracija tel. 8-676-00473. Visa papildoma informacija taip pat šiuo numeriu. Seminaro vietos adresas: Ąžuolynės 3-oji g. 4, Vilniaus r. Pradžia 10 val.

Prašau pasidalinti šia informacija su visais, kam ji gali būti aktuali.

Tyrimas apie šiaudinius namus

Sveiki. Pernai mes su kolege iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos atlikome nedidelį tyrimą apie šiaudinius namus, kurio metu išsiaiškinome, kad šiaudinių sienų šiluminė varža tenkina Lietuvoje galiojančius šiuolaikinius reikalavimus, keliamus gyvenamiesiems namams.

Tačiau, jeigu ir stogas apšiltintas šiaudų ryšuliais, tai jo varža gaunama šiek tiek mažesnė, negu reikšmės nurodytos standartuose, t. y. reikia papildomai šiltinti.

Dabar, pagaliau, radau laiko pasidalinti su jumis mūsų kuklaus darbo rezultatais. Straipsnio tekstas čia: PASTATO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS TAIKANT ALTERNATYVŲ RENOVAVIMO BŪDĄ.

2014 m. statybų iš šiaudų ryšulių sezono pabaiga

Pereitame sezone aš pabaigiau šiltinti šiaudų ryšuliais mūsų namo stogą. Šiame sezone pasistūmėjau dar toliau link rekonstrukcijos pabaigos. Susukau karkasą pagal perimetrą.

Organizavau seminarą, per kurį užpildėme karkasą šiaudų ryšuliais.

Ko nespėjome per seminarą, pabaigiau pats. Namai įgijo kailinius.

Nutinkavau sienas pirmuoju molinio tinko sluoksniu.

Kai kur užtepiau ir antrą sluoksnį (nuotraukoje iš kairės nuo lango). Tam tikslui prie karkaso statramsčių pritvirtinau tašelius ir pagal juos išlyginau tinką.

Po to tašelius nuėmiau, likusius griovelius užpildžiau tinku, ir ant viršaus priklijavau drobės juostas, išmirkytas molio tirpale.

Kampuose ir angokraščiuose pritvirtinau nendrių demblius.

Kitame sezone liko pabaigti tinkuoti paskutiniu vandeniui atspariu sluoksniu, įstatyti langus-duris (juos padarysiu žiemą), pastatyti krosnis, pabaigti vidaus apdailą… Ne daug, ne mažai 🙂

Aleksandr.

Praktinis seminaras “Karkasinių šiaudinių sienų statyba ir mūrinių sienų šiltinimas šiaudų ryšuliais“, vasara 2014

Rugpjūčio 23 ir 24 d. d. mūsų namuose Vilniaus rajone vyko praktinis seminaras “Karkasinių šiaudinių sienų statyba ir mūrinių sienų šiltinimas šiaudų ryšuliais“. Jo metu mes kartu su seminaro dalyviais toliau pildėme šiaudų ryšuliais rekonstruojamo namo karkasą. Karkasas buvo padarytas iš anksto, dalis jo pritvirtinta prie mūrinių namo sienų, o kita dalis sudaro priestatą. Karkaso pildymo technologija analogiška panaudotai ankstesniame seminare, todėl prie jos neapsistosiu, parodysiu tik šio seminaro nuotraukas. Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio.

Tarptautinė komanda: Liutauras, Tonino ir Anna

Karkaso bendras vaizdas

Jura prie darbo

Saniok, Simonas, Laurynas ir Jura

Aš ir Kostia

Molinio tinko pirmas sluoksnis

Pirmas sluoksnis namo viduje

Antras sluoksnis

Statybos aikštelės bendras vaizdas

Pietūs

Poilsis

Po seminaro mums pavyko sudalyvauti ekskursijoje Olego namuose Pavilnyje, pastatytame kartu su Petru Devyžiu.

P. S. Seminaro metu liko neužpildyta karkaso viršutinė dalis prie pat stogo, kuris taip pat apšiltintas šiaudų ryšuliais. Šį trukumą aš šalinau savarankiškai. Minėta vieta yra problematiška dėl to, kad stogas trukdo presuoti šiaudus. Todėl aš pritvirtinau lentas tarp gegnių.

Ir į gautą tarpą per jėgą prikišau šiaudų iš paleisto ryšulio.

Papildomai plyšius užpildžiau įrankiu, vadinamu “žuvelė“.

P.P.S. Išsikišusiems iš karkaso šiaudams pjauti pritaikiau kampinį šlifuoklį su disku nuo diskinio pjūklo. Mano turimo disko vidinis skersmuo yra 30 mm, pereinamojo žiedo 16/30 mm skylę praplėčiau apvalia dilde iki 22 mm. Ventiliacinius plyšius pridengiau sena kojine, kad dulkės nepatektų į korpuso vidų.

Nušveista siena – galima tinkuoti.

Ačiū visiems dalyviams už dalyvavimą ir atskirai Liutaurui už nuotraukas. Iki.

Aleksandr

Įdomūs gręžtiniai pamatai

Norėčiau pasidalinti įdomia statybos technologija. Jos pavadinimas rusų kalba  ТИСЭ (технология индивидуального строительства и экология), pažodžiui išvertus, reiškia individualių statybų technologija ir ekologija (ISTE). Įvedę santrumpą “ТИСЭ“ paieškoje, galite rasti nemažai informacijos apie šią technologiją, bet mane joje domina tik pamatai. ISTE pamatą sudaro gelžbetoniniai gręžtiniai poliai, turintys apačioje paplatėjimą, ir viršuje sujungti rostverku. Betonas nėra labai ekologiška medžiaga, bet kartais be jo sunku išsiversti. ISTE pamato privalumai, palyginus su juostinais pamatais, yra mažesnės betono ir įrengimo laiko sąnaudos, o palyginus su įprastais gręžtiniais poliais – didesnė laikančioji geba. Todėl ISTE pamatas gali laikyti sunkesnę apkrovą, pavyzdžiui, sunkiojo plaušmolio sienas. Aš jį panaudojau mūrinei terasai.

Polių gręžiniams gręžti naudojamas specialus įrankis – ISTE grąžtas. Jį matomai galima įsigyti internetu arba pasigaminti savarankiškai. Veikia jis taip. Sukant į vieną pusę, grąžtas gręžia, periodiškai jį reikia išimti iš gręžinio ir išberti susikaupusį gruntą. Kai gręžinys pasiekia reikiamo gylio, atleidžiamas specialus peilis apatinėje grąžto dalyje ir grąžtas sukamas į priešingą pusę. Leidžiantis į horizontalią padėtį, peilis po truputį plečia apatinę gręžinio dalį, ir ji pasidaro pusrutulio formos.

Aš gręžimui naudojau du įrankius: vieną – paprastą 20 cm skersmens sodo grąžtą, prailgintą iki 1,5 m privirinto pusės colio skersmens vandentiekio vamzdžio gabalo pagalba; kitą – savadarbį įrankį gręžinio apatinei daliai plėsti.

Antrojo įrankio konstrukciją radau internete. Jis turi laisvai besisukantį apie įrankio ašį indą (padarytą iš šiek tiek mažesnio negu 20 cm skersmens puodo), skirtą gruntui kelti iš gręžinio, ir peilį šone, kuris, spaudžiant rankeną iš viršaus, teleskopinio vamzdžio ir svirties mechanizmo pagalba gali leistis iš vertikalaus į horizontalią padėtį.

Dirbant dviem įrankiais, pirmą paprastu grąžtu gręžiamas gręžinys, o po to jo apatinė dalis plečiama antruoju grąžtu su peiliu šone. Vėliau į gręžinį įstatoma armatūra ir pilamas betonas. Prieš kamieno betonavimą į gręžinį reikia įleisti hidroizoliaciją iš susukto į vamzdį ruberoido lakšto. Tokiu būdu gausime iki 1,5 m gylio polį, turintį 20 cm skersmens kamieną ir 60 cm skersmens paplatėjimą. Polio antžeminei daliai naudojamas atitinkamas klojinys.

Mūrinė terasa ant ISTE pamato

Sąmoningų jūms ekostatybų.
Aleksandr.

Šiaudinė pertvara

Lapkričio gale, įkvėptas Jono Kačerausko, namuose pasistačiau šiaudinė pertvarą.

Ji lengva, nereikalauja pamato, jai reikia nedaug medienos, ir užpildoma bet kokiais šiaudais, nebūtinai presuotais. Aš panaudojau palaidus šiaudus, likusius po sienų statybos iš šiaudų ryšulių. Pertvara gali būti tinkuojama molio tinku arba kitaip apdailinama.  Vienintelė sąlyga – patalpos perdengimas neturi būti dar sumontuotas, kitaip sudėtinga užpildyti ir supresuoti pertvaros viršutinę dalį.

Pradžią pasidariau karkasą iš tašų 5×10 cm. Po to iš abiejų karkaso pusių pritvirtinau perstatomus klojinius iš MDP nuo senų baldų. Klojinių aukštis gavosi 56 cm. Į klojinius kuo tankiau rankomis sudėjau šiaudus. Ant šiaudų padėjau 2 cm storio lentą, kurios ilgis atitinka tarpą tarp statramsčių.

Ant lentos padėjau tašelį, kad nesulūžtų lenta, o ant jo padėjau kėliklį. Kėliklį atrėmiau į perstatomą skersinį.

Presavau nuoširdžiai, kol pasigirdo medžio traškesys. Tam prireikė trijų kėliklio eigų, kiekvieną kartą po kėlikliu dėjau dar po vieną kaladėlę.

Galų gale nuo 56 cm liko 30, t. y. šiaudų tūris sumažėjo vos ne 2 kartus. Nenuimant kėliklio, lentą pritvirtinau medvaržčiais prie karkaso statramsčių. Patogumo dėlei  klojinių skydą vienoje pusėje galimą nuimti. Po to kėliklį galimą atleisti.

Dedant pertvaros viršutinę dalį, karkaso statramsčius reikia priaugint, ir presuoti, stovint ant perdengimo sijų.

Perdengimo elementas, supresuotas iki viršaus. Vaizdas iš viršaus.

Pilnai užpildyta pertvara.

Tinkuosiu moliu jau pavasarį, kai atšils. Langelis dešinėje – tai yra niša elektros skydui. Laidus su dviguba izoliacija tiesiu po to, kai bus užteptas pirmas tinko sluoksnis, ir slėpsiu  antrame sluoksnyje.

Aleksandr, aleksandr@ekomeistras.lt

Jono Kačerausko šiaudinių sienų statybos seminaras

Rugsėjo 7-8 dienomis Vilniaus rajone vyko šiaudinių sienų statybos seminaras, kurį vedė Jonas Kačerauskas. Jo metu mes pildėme šiaudais gyvenamojo namo fasado karkasą. Šis seminaras tai stogo šiltinimo šiaudų ryšuliais seminaro tęsinys.

Pradžią, kaip įprasta, buvo dalyvių prisistatymas ir teorinė dalis: šiaudinių namų konstrukcijų nagrinėjimas, reikalavimai šiaudams ir ryšuliams, klausimai-atsakymai.

Po to mes visi kartu nuvažiavome į ekskursiją į statomą objektą 20 km nuo seminaro vietos.

Grįžę iš ekskursijos, gautas žinias įtvirtinome per praktinę dalį.

Ryšulio perrišimas.

Karkasą aš projektavau taip, kad ryšulius į jį galima būtų dėti stačiai, t. y. atstumas tarp statramsčių 98 cm: po du ryšulius į vieną tarpą su nedidele įvarža (turimų ryšulių matmenys apytiksliai 35x50x90 cm), sienos storis be tinko 35 cm. Bet šiuo atveju, gaunami vertikalūs plyšiai tarp ryšulių, ir sudėtinga užpildyt šiaudais tarpą tarp dvigubo statramsčio tašų. Todėl per seminarą mes nusprendėme ryšulius guldyti. Taip yra nesvarbus atstumas tarp statramsčių (ryšulius galima greitai trumpinti ir ilginti, nukirpus virves), ryšuliai guli stabiliau ir siena gaunama sandaresnė, o darbas paprastesnis.

Ryšulių dėjimas į karkasą ir tarpų užpildymas

Presavimas. Kai siena pakeliama kas 1 m (mūsų atveju kas dvi eiles), šiaudai presuojami. Šiuo tikslu ant ryšulių eilės dedama 2-2,5 cm storio ir apie 10 cm pločio lenta, jos ilgis geriausiai turi būti per visą sienos ilgį. Ant lentos dedami kėlikliai, kurie remiasi į karkaso elementus, ir šiaudai presuojami tiek, kiek įmanoma (kol pasigirs medžio traškėjimas). Po to lenta tvirtinama skersiniais tašeliais prie statramsčių ir prie pačių tašelių, tada kėlikliai nuleidžiami. Svarbu, kad iki šiaudų sudėjimo ir presavimo kampiniai statramsčiai būtų įtvirtinti įstrižainėmis (kad ir laikinomis) taip, kad neišlinktų. Mes to nepadarėme laiku, ir gavome “statinę“, teko vėliau taisyti. Apie tai parašysiu straipsnio gale.

Prieš tinkavimą šiaudus rišančias virves geriau nukirpti, tada šiaudai tolygiau užpildys tarpą tarp statramsčių, ir špagatas netrukdys šveisti ir tinkuoti sienų.

Sienos lyginimas atliekamas po presavimo sunkiu mediniu plaktuku – argumentu.

Sienos šveitimas. Prieš tinkavimą iš sienos išlendantys šiaudai pašalinami. Tam galima naudoti kampinį šlifuoklį su disku medžiui pjauti. Svarbu nepamiršti apie saugumo techniką.

Tinkavimas. Siekiant sudaryti vėjo ir priešgaisrinę izoliaciją, sienos būtinai tinkuojamos. Tinkas gali būti molinis arba kalkinis. Bet tai yra atskiro seminaro tema.

Dalyviai po seminaro

P. S. Kaip aš jau rašiau šiame straipsnyje, kampiniai karkaso statramsčiai nebuvo sutvirtinti įstrižainėmis ir, dedant ir presuojant šiaudus, išlinko. Po seminaro teko atstatyti jų pradinę formą.

Atlaisvinau tarp ryšulių eilių padėtų lentų galus…

…ir statramsčius ištiesinau kėlikliu.

Po to lentą vėl prisukau prie statramsčių skersiniais tašeliais.

Aleksandr, http://ekomeistras.lt, http://ru.ekomeistras.lt

Jono Kačerausko stogo šiltinimo šiaudų ryšuliais seminaras

Liepos 20-21 d. Vilniaus rajone Jonas Kačerauskas vedė stogo šiltinimo šiaudų ryšuliais (kitkomis) seminarą.

Seminaro metu rekonstravome mano sodo namo stogą. Tai yra renovacijos būdas panaudojant natūralias medžiagas. Išorines mūrines sienas taip pat planuoju šiltinti šiaudais, o papildomas sienas padaryti karkasines, užpildytas vėl gi šiaudais (karkasas jau stovi ir palaiko padidintą stogą). Tai yra kito seminaro tema. Taip turėsime namą, tinkamą gyventi visus metus.

Prieš seminarą nuėmiau seną stogo dangą iš banguotų asbestinio šiferio lakštų ir įsirengiau laikiną iš polietileno plėvelės, gegnių  konstrukcijos aukštį padidinau nuo 12 iki 50 cm (galėtų užtekti ir 40 cm), panaudodamas papildomus tašus 5×15 cm. Lubų vidinę apdailą iš 2 cm storio dailylenčių palikau, papildomai pritvirtinus medvaržčiais. Ją panaudojau kaip pagrindą, ant kurio iš išorės paklojau statybinį kartoną, impregnuota linų aliejumi. Kartoną pritvirtinau tašeliais 2×2 cm su medvaržčiais, kad būtų patogiau kloti kitą sluoksnį – molio mišinio.

Seminaro teorinė dalis. Aptariame šiaudinių namų konstrukcijas.

Molio skiedinio dėjimas ant pagrindo. Apatiniam sluoksniui, kuris yra šiaudų garo ir gaisro izoliatorius, naudojame liesesnį ir sausesnį molio ir smėlio mišinį, negu išoriniam tinkui.

Ryšulių paruošimas.  Statyboms pageidaujama naudoti ryšulius, kurių formą panaši į statybinį bloką, t. y. sienos lygios, o kampai status. Tam tikri būdai leidžia pašalinti formos trūkumus.

Ryšulių dėjimas.

Ryšulių perryšimas. Kartais prireikia keisti ryšulių matmenis: mažinti arba didinti. Atstumus tarp karkaso statramsčių ir gegnių reikia projektuoti bei ryšulius užsakyti reikia tokių matmenų, kad tokia būtinybė atsirastų kuo rečiau.

Šiaudų presavimas. Norint išvengti susėdimo, šiaudai presuojami. Mes presavome kas 3 eiles, t. y. 1,5 m. Naudojome hidraulinius kėliklius, reikia turėti bent 2 kėliklius po 3 tonas.  Ant ryšulių dedama lentą, kuri po presavimo tvirtinama plonais tašeliais prie gegnių ir lieka šiauduose.

Kraigo formavimas. Kraigas yra sudėtingiausia vieta dedant šiaudus. Tenka pjauti ryšulis kampu ir presuoti iš viršaus.

Seminaro dalyviai.

Tinko paruošimas. Išorės tinko pirmo sluoksnio sudėtis: molis, smėlis ir vanduo. Molio ir smėlio santykis nustatomas priklausomai nuo molio riebumo. Kuo mišinys riebesnis (kuo daugiau molio), tuo sluoksnis stipresnis, bet didesnis susitraukimas ir trūkinėjimo tikimybė. Mišinio konsistencija kaip grietinės. Į antrą sluoksnį dedame dar susmulkintų šiaudų, riebumas toks, kad džiūnant netrūkinėtų.

Išorės tinkas. Du sluoksnai molio tinko yra stogo vėjo barjeras ir papildoma hidroizoliacija. Pirmas sluoksnis įtrinamas į šiaudus, jis yra antro storesnio sluoksnio pagrindas. Antro sluoksnio storis apie 1 cm. Abu sluoksnius tepėme rankomis.

Liko įtempti plėvelę, pritvirtinti grebėstus ir uždengti stogą.

Nuotraukos ir tekstas: Aleksandr Vika

ekomeistras.lt