Balandžio mėn. Vilniaus rajone vyko krosnies statybos seminaras, kurį vedė Jurijus Logvinenko. Seminaras truko 6 dienas. Pirmą dieną vyko teorijos paskaita, per kurią Jurijus pasakojo apie įvairių krosnių konstrukcijas ir veikimo principą.
Kitą dieną prasidėjo statybos. Bekanalė (be “liuftų“) šildymo krosnis buvo statoma gyvenamajame name ant sustiprinto rūsio perdengimo šalia sienos prie esamo kamino. Nuo sienos paliktas 10 cm tarpas, į kurį įdėtos 4 cm storio mineralinės vatos plokštės su folijos sluoksniu, siekiant sumažinti šilumos nuostolius per sieną. Apatinė kamino dalis praardyta ir naudojama kaip krosnies apatinės kameros dalis.
Pirmiausia plytos dedamos “sausai“, tiksliai nustatoma krosnies padėtis, matmenys ir forma, taip pat pakuros, durelių, kamerų bei kanalų padėtis krosnyje.
Krosnies planas
Paruošiamas skiedinys. Naudojamas perkoštas molis ir sijotas (frakcija iki 3 mm) smėlis. Proporcija priklauso nuo molio riebumo, mūsų atveju buvo apie 1:3. Vandenį geriau naudoti minkštą (lietaus). Maišoma priverstinio veikimo maišykle (sraigtu), gravitacinė (betono) maišyklė tinka tik, jei naudojami molio milteliai.
Pirmosios eilės. Siūlių tarp plytų storis apie 5 mm, norint išlaikyti tokį siūlių storį, naudojame 5 mm skersmens vinį. Įmontuotos pelenų valymo durelės ir pakuros grotelės. Tarp grotelių ir mūro paliekamas apie 1 cm plėtimosi tarpas. Apatinės kameros valymo anga paliekama atvira iki statybos pabaigos, po krosnies vidaus išvalymo nuo skiedinio likučių prieš užkurimą anga uždaroma plyta su skiediniu. Naudojami įrankiai: keturkampė maža mentelė, įvairaus ilgio gulsčiukai, guminis plaktukas, mūrininko plaktukas (su kirtikliu), ruletė, pieštukas.
Raudona rodykle pažymėta pirmoji kamera, žalia rodykle – vertikalus kanalas į antrą kamera.
Montuojamos pakuros durelės. Jos pritvirtinamos prie “dėžutės“ iš karščiui atsparios skardos. Tarp “dėžutės“ ir mūro paklojamas bazaltinis kartonas, karštas metalas turi turėti galimybė laisvai plėstis.
Seminaro dalyviai darbo pradžioje
Karščiui atsparus pakuros mūras iš šamotinių plytų, surištų specialiu karščiui atspariu skiediniu. Tarp šamoto ir išorės mūro paliekamas apie 1 cm plėtimosi tarpelis, į kurį dedamas gofruotas kartonas nuo dėžių. Kartonas apsaugo tarpelį nuo užsiteršimo skiedinio likučiais, eksploatuojant krosnį, jis išdega. Mėlyna rodykle pažymėta apie 3 cm pločio vadinama “sausa siūlė“ .
Montuojama orkaitė, nuo mūro ji taip pat izoliuojama bazaltiniu kartonu. Ties krosnies kampais įtemptos virvės, jos palengviną darbą, kiekvienos plytos padėties nereikia tikrinti gulsčiuku.
Plytų pjovimas
Pakuros perdengimas
Plytų “dekoravimas“
Ant pakuros perdengimo dedama mineralinė vata. Jos paskirtis – kompensuoti nevienodą šamoto ir išorės mūro plėtimąsi.
Ant vatos dedamas skiedinio sluoksnis. Geltona rodykle pažymėtas tiesioginis kanalas su sklende, kuri atidaroma, užkuriant šaltą krosnį.
Lentynėlės mūrijimas
Antroji (viršutinė) kamera. Juoda rodykle pažymėta pagrindinė sklendė, ji uždaroma, kai malkos pilnai sudega.
Darbas ant pastolių
Seminaro dalyviai prieš darbo pabaigą
Antros kameros perdengimas
Bandomasis užkurimas
Galutinai sutvarkyta krosnis. Uždaryta valymo anga. Metaliniu šepečiu nuvalyti skiedinio likučiai. Įmontuotos pakuros ir orkaitės durelės. Medinės grindys apsaugotos skardos lakštu.
Bal 30, 2013 @ 12:42:03
Sveikas, Aleksanrdai,
ačiū už krosnies nuotraukas ir žinoma, už seminarą.
Šeip tai seminaru likau visai patenkintas. Na, žinoma, iš pradžių tikėjausi, kad statysime sudėtingesnės konstrukcijos krosnį, kur bus ne tik krosnis, bet ir kaitlentė, oro padavimas iš apačios ir dar gal kokie nors kitokie sudėtingesni elementai. Bet kaip pirmai pradžiai, visiškai pakako pamatyti ir paprastesnės konstrukciniu požiūriu krosnies statybą. Vis vien ateityje, kai nutarsiu pasistaytyti krosnį su virykle, teks viską iš naujo prisiminti, o svarbiausia, žinosiu, į ką kreiptis, dėl iškilusių klausimų.
Ir dar vienas svarbus seminaro momentas: šaunus kolektyvas ir puiki jame vyraujanti atmosfera. Ačiū visiems už pamokas ir nuostabiai praleistą laiką.
Sėkmės
Tadas
Geg 01, 2013 @ 19:36:42
Viena iš smagių gyvenimo akimirkų.Ačiu.Rimas
Geg 02, 2013 @ 21:31:02
Taigi apie seminarą galiu trumpai drūtai – krosnies veikimo principą perpratau, mūrijimo, molio skiedinio ruošimo pagrindus įgijau. Sėkmės
Paulius
Jurijaus Logvinenko krosnies statybos seminaras
Geg 03, 2013 @ 09:17:18
Geg 03, 2013 @ 09:20:04
Seminaras praėjo labai šauniai. Prieš seminarą man atrodė, kad teoriškai moku pastatyti krosnį, bet vien teorijos neužtenka, tai šis seminaras ir padarė suteikė drąsos bei žinių pradėti veikti praktiškai. Bet yra dar viena nekainojama šio seminaro dalis, likę šilti prisiminimai ir pažintys su naujais žmonėmis. Ačiū ir sekmės.
Lap 27, 2013 @ 12:24:57
Noriu išgelbėti žmones nuo ‘krosninino’ Jurijaus seminarų ir krosnies statymų. Mūsų krosnį ~2010 metais statė būtent jis. Šiuo metu kiekvieną kartą kūrenant krosnį atsiveria vis naujos skylės tarp plytų, tarp plytų ir duonkepės bei židinio, skylės veriasi net II aukšte kur kaitra nėra tokia didelė. Dūmai eina net žmogui matoma akimi. Vieną kartą Jurijus buvo atvykęs, jokių prieasčių ar pasiūlymų nepateikė, už jį tą padarė kartu su juo buvęs sumanesnis vaikinukas. Jie kartu išvalė krosnį, užtepė molio tiesiai ant trūkimų, duonkepio iš kurio kurėnimo metu virsta dūmai net netvarkė (nežiūrint to kad su juo atvykęs vaikinukas sakė kad reikia). Už tai paėmė 100lt suvertės bėdą ant to kad mes krosnies nevalėm ir apie jas nieko neišmanom. Nesunku nuspėti kad jau antrame kūrenime visos tep-lep skylės vėl atsinaujino. Antru mano prašymu atvykti jis atsisakė taisyti savo statinį už dyką ir dingo. Panaršius jo pavarde google radau daugiau nusivylusių ir netgi jau nugriovusių jų statinius (http://sodyba.org/?site=pastataipush&id=33). Kadangi tai yra ne juokas nes yra rizikuojama žmogaus gyvybėmis ieškau daugiau žmonių nukentėjusių nuo šio ‘krosnininko’. Kreipkitės vildag@gmail.com.
Lap 29, 2013 @ 11:05:07
Sveiki. Noriu atsakyti į Vildos komentarą ekonaujienose, ekomeistre, sodyboje ir feisbuke. Kai pradėjau domėtis Kuznecovo krosnimis, vienintelis krosnininkas bent jau bandantis kažką panašaus daryti, kurį radau internete lietuvių kalbą buvo J. Logvinenko, taip pat radau kelis teigiamus atsiliepimus apie jo darbus. Dabar, po jo seminaro, dalyvavimo I. V. Kuznecovo seminare Kretingoje, bendravimo su Nekomercinės partnerystės “Kuznecovo krosnių sistemos pletra” nariais, jūsų ir kitų žmonių atsiliepimų suprantu, kad Jurijui pačiam dar reikia žymiai kelti savo kompetenciją.
Aleksandr
http://ekomeistras.lt
aleksandr@ekomeistras.lt
Sau 25, 2014 @ 22:11:31
Sveiki, na iš foto krosnelė atrodo lyg ir gražiai. O norisi suzinoti, kaip ji šildo. Ar visas jos paviršius vienodai ikaista? ar tiesa, kaip kad skelbia Kuznecoviečiai, kad šios krosnys ikaista nuo apačios? per kiek laiko nuo pagrindinės sklendės uždarymo po iškurenimo “išlenda“ šiluma i paviršių. Na ir kiek kilogramų medienos leidžiama sukurenti per vieną kurimą?
Sau 25, 2014 @ 23:55:46
Sveiki. Konkrečiai ši krosnis ne visai yra Kuznecovo. Tai mūsų vienas iš pirmųjų bandymų pastatyti Kuznecovo sistemos krosnį, čia nėra antrinio oro padavimo, katalizatoriaus, vietoj duonkepės įdėta metalinė orkaitė, ir dagiau visokių klaidų padaryta. Šią žiemą tas “pirmas blynas“ neeksploatuojamas dar ir todėl, kad dar nespėjau apšiltinti namo. Bet rudenį kurenome ir į kai kuriuos klausymus galiu atsakyti.
1. Tiesa, kad apatinė krosnies dalis įšyla labiau, negu viršutinė. Artūras teigia, kad jo krosnis įšyla praktiškai nuo apatinės eilės (žr. straipsnį “Artūro krosnis“).
2. Po kurenimo pradžios šiluma “išlenda“ maždaug po valandos-pusantros, t.y. praktiškai kurenimo pabaigoje, ir pagrindinės sklendės uždarymo momentas čia neturi reikšmės. Galima visai neuždaryti, vis tiek krosnis šils.
3. Paviršius iš pradžių kaista nevienodai, labiausiai kaista apatinio kupolo viršutinė dalis, bet paskui temperatūra susivienodina.
4. Per vieną kurimą sukurenamų malkų kiekis priklauso nuo krosnies ir atitinkamai pakuros dydžio. Šios krosnies pakura nedidelė, “Artūro krosnies“ didesnė, “Irinos“ dar didesnė. Rekomendacijos yra tokios: kurenimo trukmė apie 1,5 val., kurenimų skaičius 1 arba 2 per parą, priklausomai nuo lauko temperatūros (0 ar -20). Aišku krosnies dydis, tiksliau galingumas, turi atitikti patalpos dydį, t.y. šilumos nuostolius.
Tai gi, kaip Kuznecovo sistemos krosnies pavyzdys ši krosnis nelabai tinka, labiau tinka “Artūro“ ir “Irinos“ krosnys.
Aleksandr, aleksandr@ekomeistras.lt
Bal 26, 2016 @ 22:50:13
taip, state Jurijus ir man pirties krosni….. po metu suskilo krosnis, visos sienos, visos, ruko per visus galus. atvaziavo, patvarke, po puses metu – vel truko, nejuokingai. po mazdaug dar triju metu nuvertem, nes nesinorejo rizikuot supleskint visa turta… krosnis stovejo maxx 6 metus.
perstate Jurgis toks, jau metai greit bus, laiko dar. zmogus ismano geriau savo darba, ikaista akmenys zymiai greciau, labiau, maziau malku net trecdaliu reikia.
Edmundas
Bal 28, 2016 @ 14:25:11
Ačiū už komentarą. Tiesiog, tuo metu turėjau per mažai informacijos apie šį meistrą, kaip ir aplamai apie krosnis.